Licencijuota
gydomojo masažo specialistė

Taikomas gydymas paremtas sausu vertikaliu skeleto tempimu, masažu bei manualine terapija (tempimo metu). Jo pradininkas Lietuvoje gydytojas Zigmas Katauskas, jis ir įkūrė “Ortopedija visiems” kabinetą.

Šis metodas gali būti taikomas gydant įvairius susirgimus. Pirmiausia jis taikomas esant nemaloniems pojūčiams ir nugaros skausmams, kuriuos sukelia osteochondrozė, stuburo slankstelių pasislinkimai, stuburo išvarža, stuburo traumos.

Šis gydymo būdas yra labai efektyvus vaikams, ypač tiems, kurie kenčia nuo užslėptos, nematomos stuburo patologijos, atsiradusios dėl gimdymo traumos, pažeidus kaklo arba krūtinės stuburo dalį. Dažna vaikų ir paauglių problema – laikysenos sutrikimai, skoliozė, kifozė, jaunatvinė osteochondropatija, kurios paūmėja lytinio brendimo laikotarpiu.

Akademikų A. V. Kapustino, L. M. Makarovo, amerikiečio Nigel Howan nuomone, šis metodas ypač efektyvus. Daugelyje pasaulio klinikų fiksuojama vidutiniškai 90 proc. sėkmingų šio gydymo atvejų. Be to, beveik visais atvejais kalbama apie visiškai išgydytus pacientus. Šiuos duomenis, kurių patikimumas akivaizdus, pateikia Vokietijos, JAV, Japonijos draudimo kompanijos ir ligonių kasos.

Šalutinio, neigiamo poveikio, taikant šį metodą, nepastebėta. Stuburo ligų gydymas, kurio pagrindas yra tempimas, pripažintas tarptautiniu mastu ir yra laikomas vienu efektyviausių ir pigiausių stuburo susirgimų gydymo metodų, nes atlikti tyrimai parodė neabejotiną metodikos įtaką organizmo reguliavimosi procesams. 1995 metais Vokietijoje, Miunchene, atviras Tarptautinis komplementarinės medicinos institutas už šio metodo populiarinimą apdovanojo akademikus A. V. Kopustiną ir L. M. Makarovą aukso medaliu.

Kabinete kompleksinis stuburo susirgimų gydymas, įskaitant ir sausą vertikalų tempimą, pradėtas taikyti 1990 metais. Naudojant savo ilgamete patirtimi šis metodas papildytas vitofono terapija, elektrostimuliacija, gydomąja mankšta ir kitomis procedūromis, todėl pasiekta puikių rezultatų – sėkmingi išgydymo atvejai sudaro 90 – 96 procentus visų atvejų. Baigus pagrindinį gydymo kursą, kartu su pacientais sudaromas tolimesnis reabilitacijos stebėjimo planas.